Šis straipsnelis yra įkvėptas ir perspausdintas iš seno "Kauno dienos" laikraščio.
Palikau didelę jo dalį, bet pridėjau ir savo nuomonę bei komentarus. Išsaugojau straipsnelį, kurio autorius nenurodytas, nes patiko jo tematika. Tada (maždaug prieš 10 metų) retai kas rašydavo apie tai ką reikia valgyti, retai kas kreipdavo dėmesį į tai ką valgome. Dabar kai domiuosi maistu tai atrodo keistai, bet tada buvo tiesiog įdomu, kad kažkas vis tik nukrypo nuo standartinio šaipymosi ir ignoravimo ką valgome ir parašė detaliau kaip reikėtų maitintis, pavyzdžiui, užimtos darbo dienos metu.
Daug kas iš straipsnio tinka ir šiandien, bet kai kas ypač žiūrint iš low carb pusės jau šiek tiek pasenę. Todėl ir pridėjau savo komentarus. Jie išskirti kursyvu.
Turiu pripažinti, kad kai studijavau praleisdavau dieną iš viso nevalgydama. Buvau tokia ne viena. Pamenu viena grupiokė pakomentavo: "Pilvo gurgimas jau praėjo, dabar kita stadija."
Pripažinkime yra žmonių, kurie darbo dieną praleidžia nevalgydami, o tada parėję jau prisikerta už du ar net tris. Kartą sutikau suaugusį studentą, kuris sakė, kad grįžęs iš darbo tiesiog nesustoja valgęs iki kol nueina miegoti. Mikroautobuso vairuotojas pasidalino, kad pavalgo pirmą valandą nakties tada sunkiai užmiega ir vėl turi keltis ketvirtą valandą ryto ir vykti į darbą.
Neseniai vaikščiodama po parduotuves pastebėjau, kad pardavėjos vis kažką įsimeta į burną. Viena net prisipažino, kad nuėjo susitepti sumuštinį. Vargšės jos turbūt irgi neturi kada normaliai pavalgyti jeigu dirba vienos ir dar turi bėgti prie kiekvieno užėjusio į parduotuvę ir klausti "Gal galiu kuom padėti?"
Pietauti darbe, ypač kai gyvenau Lietuvoje, man visada buvo problema. Kavinėje buvo brangu, o atsineštiniai pietūs buvo keistai priimami kolegų, kurie buvo gyvi oru. Jie visada kišdavo nosį, komentuodavo, klausdavo kas ten yra. Dėl to valgyti nebuvo patogu. Tai erzino ir valgymo malonumo tiesiog nebuvo.
Amerikoje pastebėjau, kad žmonės valgo net žaliojoje zonoje tarp važiuojamosios dalies.
Čia Norvegijoje yra kiek kitaip. Čia priimta į darbą maistą atsinešti dėžutėjė, o vaikai prie to pratinami jau nuo darželio.
Visi norvegai į dėžutes dedasi panašius sumuštinius su ta pačia duona ir su priedu prie duonos, kuriam norvegai net turi atskirą terminą "Påleg", kuris maždaug reiškia ką paguldai ant duonos. Tai gali būti sūris, dešra, kiaušinis ir pan. Aš žinoma kartą įsidėjau į dėžutę keptos lašišos gabalėlį. Taip ir matau iki šiol kaip kolega pakyla iš savo vietos, žiūri į mano dėžutę iš viršaus ir sako: "Kas tai?"😮
Straipsnis žemiau būtent ir kalba ką valgyti darbe. Jame tikrai yra gerų minčių kaip pavalgyti nieko nesunervavus. Skaitykite straipsnį su "grain of salt", arba kritiškai, kaip sako anglai ir atsirinkite kas jums tinka. Tarpuose yra labai gerų patarimų, kai net patarimas išeina iš patartimo, pavyzdžiui, kai sakoma, kad jeigu suvalgius datulių norisi šokolado rinkitės kartųjį.
Bet eikime prie straipsnio, kuris prasideda taip:
Neturite pinigų ar laiko papietauti kavinėje, juolab nespėtumėte parvažiuoti namo žmonos, anytos ar uošvės paruoštų pietų? ( Cha, cha. Uošvė, anyta?)
Straipsnis teisingai sako: "Tik nebadaukite, užkąskite prie darbo stalo, juolab kad yra visai neblogų produktų."
RIEŠUTAI niekuo neprastesni už džūvėsius - juos taip pat galima valgyti darbo vietoje. Tiesa, riešutai dar ir naudingi. Pavyzdžiui, graikiniai organizmui suteiks atsparumo. Migdoluose yra daug kalcio, kalio, fosforo, vitamino E, magnio, seleno. (Ar jūs atsimenate kai būna vardinamos produktų naudingos maistinės medžiagos? Aš niekada!) Lazdyno riešutuose yra vitaminų B ir E, kurie stiprina mūsų plaukus ir gražina odą. Anakardžiuose, kaip ir mėsoje yra daug geležies. Tai itin naudinga vegetarams. (Anakardžiuose yra daugiausiai angliavandenių).
Galiu pridurti, kad riešutus galima paskrudinti namuose su rozmarinu ir druska bei sviestu. Receptas čia.
Paleo dietos atstovai riešutus išmirkina vandenyje. Tada jie tampa švelnūs ir minkšti, bet man tokie riešutai nelabai patinka nes jie ne tik kad nepasotina taip kaip sausi riešutai, bet yra ir linkę šaldytuve truputį apipelyti jeigu stovi ilgiau.
Keista, kad džiovinti vaisiai netgi geresni nei švieži. Štai džiovintos datulės net 10 kartų naudingesnės už ką tik nuskintas (Ar kas nors šiaurės platumoje matė šviežią datulę?). Jos yra energijos šaltinis, puikus saldanių iš automato pakaitalas.
Galėčiau pridurti, kad šis patarimas tinka tiems, kas dar nėra atpratęs nuo cukraus ir nori pakeisti cukringus batonėlius kažkuo sveikesniu. Tada datulės puikus pakaitalas. Šis etapas būtų ne low carb bet smart carb, kaip sako daktarė Berit Nordstrand. Ji siūlo cukrų pakeisti datulėmis ir vaisiais kepant ir gaminant desertus. Datulės yra natūralus saldumynas iš gamtos, kaip sako daktarė ir turi antioksidantų ir augalinių medžiagų bei skaidulų.
Smart karbo sistemoje jos mėgstamos, bet mažai angliavandenių esančioje mityboje jos nėra naudojamos. Jose daug angliavandneių (cukraus grandinių), o būtent 68 gramai cukraus per 100 g. Šiek tiek skaidulų - 6 g ir baltymų 3,3 g. Kalorijų 299. Jos taip tap turi didelį glikeminį indeksą, kuris yra 100. Datulės tinka tiems kas nesilaiko low carb mitybos principų aklai ir nori pamažu atsikratyti priklausomybės nuo cukraus, tada pradeda nuo smart carb (protingi angliavandeniai) praktikavimo. Tie kas jau atprato datulės gali pasirodyti per saldžios. Man jau taip ir yra.
Gyvieji jogurtai ir kefyras su mūsų organizmu gali daryti stebūklus: teigiamai veikia nervų sistemą ir kartu sumažina mieguistumą bei chroninį išsiblaškymą. Galima sakyti, kad tai - naujos kartos vaistai be jokio šalutinio poveikio.
Sausi pusryčiai - populiarus maistas. Anglų dietologai nustatė, kad jis gali ne tik numalšinti, bet ir gerinti protinę veiklą. Taigi metas atsikratyti stereotpų ir sausus pusryčius valgyti pietums. Jei pagardinsite kivių, bananų, apielsinų gabalėliais, bus bus dar skaniau ir sočiau. Rupi duona arba duoniukai, salotos lapas, gabalėlis parmezano ir duoniukas - idealus sumuštinis. Skanu, naudinga ir nekenkia figūrai.
Sausi pusryčiai perkami parduotuvėje jau nuvainikuoti, nes nors ant jų dėžutės puikuojasi lieknos moters torsas, jie pilni cukraus ir nei kiek nelieknina. Jeigu turima galvoje namuose pasigamintas miuslis, kaip čia, tada viskas tvarkoje. Valgykite pietums su jau minėtu kefyru, natūraliu jogurtu, šiek tiek vaisių, kodėl ne?
Medus - dar viena alternatyva šokoladiniams batonėliams. Beje, jei į medų įbersite razinų ir susuksite į salotos lapą, valgysite neįprastą, bet labai sveiką ir naudingą desertą. Medus stiprina imunitetą ir aktyvina protinių ląstelių veiklą.
Sakyčiau labai jau saldu ir razinos ir medus. Nemažai cukraus.
Jei suvalgius datulių, riešutų, medaus organizmas nepaliaujamai reikalauja šokolado, rinkitės kartųjį, aukščiausios rūšies šokoladą be riešutų ir kitų priedų. Tokiame šokolade mažai riebalų.
Taip, kartusis šokoladas iš ties labai naudingas ir sveikas. Jame taip pat yra žymiai mažiau cukraus nei pieniškame ar nekarčiajame šokolade. Kuo šokolade daugiau kakavos tuo jis turi mažiau cukraus ir angliavandenių.
Iš kietųjų sūrių parmezanas ne tik gardesnis, bet ir naudingesnis už savo giminaičius. 100 g parmezano maistinė verte galima sulyginti su 200 g kiaulienos. Jame taip apt daug kalcio, kuris dalyvauja daugelyje organizmo procesų. Pavyzdžiui, gerina atmintį.
Rinkdamiesi greitai pagaminamą košę, pirmenybę teikite vienai blogybei iš dviejų: ne greitai paruošiamiems makaronams, o greitai gaminamoms košėms. Jos gerina virškinimą. Rinkitės paprastas košes, kuriose kuo mažiau įvairių priedų.
Low carb mityboje košės gaminamos iš migdolų miltų, grietinėlės, sėklų, smart carb mityboje yra vartojamos ir avižos. Todėl čia galite rinktis ar norite vartoti angliavandeningas košes, ar norite pasigaminti mažai angliavandenių turinčią košę, nes žinau košės tikrai kartais labai norisi.
Palikau didelę jo dalį, bet pridėjau ir savo nuomonę bei komentarus. Išsaugojau straipsnelį, kurio autorius nenurodytas, nes patiko jo tematika. Tada (maždaug prieš 10 metų) retai kas rašydavo apie tai ką reikia valgyti, retai kas kreipdavo dėmesį į tai ką valgome. Dabar kai domiuosi maistu tai atrodo keistai, bet tada buvo tiesiog įdomu, kad kažkas vis tik nukrypo nuo standartinio šaipymosi ir ignoravimo ką valgome ir parašė detaliau kaip reikėtų maitintis, pavyzdžiui, užimtos darbo dienos metu.
Daug kas iš straipsnio tinka ir šiandien, bet kai kas ypač žiūrint iš low carb pusės jau šiek tiek pasenę. Todėl ir pridėjau savo komentarus. Jie išskirti kursyvu.
Turiu pripažinti, kad kai studijavau praleisdavau dieną iš viso nevalgydama. Buvau tokia ne viena. Pamenu viena grupiokė pakomentavo: "Pilvo gurgimas jau praėjo, dabar kita stadija."
Pripažinkime yra žmonių, kurie darbo dieną praleidžia nevalgydami, o tada parėję jau prisikerta už du ar net tris. Kartą sutikau suaugusį studentą, kuris sakė, kad grįžęs iš darbo tiesiog nesustoja valgęs iki kol nueina miegoti. Mikroautobuso vairuotojas pasidalino, kad pavalgo pirmą valandą nakties tada sunkiai užmiega ir vėl turi keltis ketvirtą valandą ryto ir vykti į darbą.
Neseniai vaikščiodama po parduotuves pastebėjau, kad pardavėjos vis kažką įsimeta į burną. Viena net prisipažino, kad nuėjo susitepti sumuštinį. Vargšės jos turbūt irgi neturi kada normaliai pavalgyti jeigu dirba vienos ir dar turi bėgti prie kiekvieno užėjusio į parduotuvę ir klausti "Gal galiu kuom padėti?"
Pietauti darbe, ypač kai gyvenau Lietuvoje, man visada buvo problema. Kavinėje buvo brangu, o atsineštiniai pietūs buvo keistai priimami kolegų, kurie buvo gyvi oru. Jie visada kišdavo nosį, komentuodavo, klausdavo kas ten yra. Dėl to valgyti nebuvo patogu. Tai erzino ir valgymo malonumo tiesiog nebuvo.
Amerikoje pastebėjau, kad žmonės valgo net žaliojoje zonoje tarp važiuojamosios dalies.
Čia Norvegijoje yra kiek kitaip. Čia priimta į darbą maistą atsinešti dėžutėjė, o vaikai prie to pratinami jau nuo darželio.
Visi norvegai į dėžutes dedasi panašius sumuštinius su ta pačia duona ir su priedu prie duonos, kuriam norvegai net turi atskirą terminą "Påleg", kuris maždaug reiškia ką paguldai ant duonos. Tai gali būti sūris, dešra, kiaušinis ir pan. Aš žinoma kartą įsidėjau į dėžutę keptos lašišos gabalėlį. Taip ir matau iki šiol kaip kolega pakyla iš savo vietos, žiūri į mano dėžutę iš viršaus ir sako: "Kas tai?"😮
Straipsnis žemiau būtent ir kalba ką valgyti darbe. Jame tikrai yra gerų minčių kaip pavalgyti nieko nesunervavus. Skaitykite straipsnį su "grain of salt", arba kritiškai, kaip sako anglai ir atsirinkite kas jums tinka. Tarpuose yra labai gerų patarimų, kai net patarimas išeina iš patartimo, pavyzdžiui, kai sakoma, kad jeigu suvalgius datulių norisi šokolado rinkitės kartųjį.
Bet eikime prie straipsnio, kuris prasideda taip:
Neturite pinigų ar laiko papietauti kavinėje, juolab nespėtumėte parvažiuoti namo žmonos, anytos ar uošvės paruoštų pietų? ( Cha, cha. Uošvė, anyta?)
Straipsnis teisingai sako: "Tik nebadaukite, užkąskite prie darbo stalo, juolab kad yra visai neblogų produktų."
RIEŠUTAI niekuo neprastesni už džūvėsius - juos taip pat galima valgyti darbo vietoje. Tiesa, riešutai dar ir naudingi. Pavyzdžiui, graikiniai organizmui suteiks atsparumo. Migdoluose yra daug kalcio, kalio, fosforo, vitamino E, magnio, seleno. (Ar jūs atsimenate kai būna vardinamos produktų naudingos maistinės medžiagos? Aš niekada!) Lazdyno riešutuose yra vitaminų B ir E, kurie stiprina mūsų plaukus ir gražina odą. Anakardžiuose, kaip ir mėsoje yra daug geležies. Tai itin naudinga vegetarams. (Anakardžiuose yra daugiausiai angliavandenių).
Galiu pridurti, kad riešutus galima paskrudinti namuose su rozmarinu ir druska bei sviestu. Receptas čia.
Paleo dietos atstovai riešutus išmirkina vandenyje. Tada jie tampa švelnūs ir minkšti, bet man tokie riešutai nelabai patinka nes jie ne tik kad nepasotina taip kaip sausi riešutai, bet yra ir linkę šaldytuve truputį apipelyti jeigu stovi ilgiau.
Keista, kad džiovinti vaisiai netgi geresni nei švieži. Štai džiovintos datulės net 10 kartų naudingesnės už ką tik nuskintas (Ar kas nors šiaurės platumoje matė šviežią datulę?). Jos yra energijos šaltinis, puikus saldanių iš automato pakaitalas.
Galėčiau pridurti, kad šis patarimas tinka tiems, kas dar nėra atpratęs nuo cukraus ir nori pakeisti cukringus batonėlius kažkuo sveikesniu. Tada datulės puikus pakaitalas. Šis etapas būtų ne low carb bet smart carb, kaip sako daktarė Berit Nordstrand. Ji siūlo cukrų pakeisti datulėmis ir vaisiais kepant ir gaminant desertus. Datulės yra natūralus saldumynas iš gamtos, kaip sako daktarė ir turi antioksidantų ir augalinių medžiagų bei skaidulų.
Smart karbo sistemoje jos mėgstamos, bet mažai angliavandenių esančioje mityboje jos nėra naudojamos. Jose daug angliavandneių (cukraus grandinių), o būtent 68 gramai cukraus per 100 g. Šiek tiek skaidulų - 6 g ir baltymų 3,3 g. Kalorijų 299. Jos taip tap turi didelį glikeminį indeksą, kuris yra 100. Datulės tinka tiems kas nesilaiko low carb mitybos principų aklai ir nori pamažu atsikratyti priklausomybės nuo cukraus, tada pradeda nuo smart carb (protingi angliavandeniai) praktikavimo. Tie kas jau atprato datulės gali pasirodyti per saldžios. Man jau taip ir yra.
Gyvieji jogurtai ir kefyras su mūsų organizmu gali daryti stebūklus: teigiamai veikia nervų sistemą ir kartu sumažina mieguistumą bei chroninį išsiblaškymą. Galima sakyti, kad tai - naujos kartos vaistai be jokio šalutinio poveikio.
Sausi pusryčiai - populiarus maistas. Anglų dietologai nustatė, kad jis gali ne tik numalšinti, bet ir gerinti protinę veiklą. Taigi metas atsikratyti stereotpų ir sausus pusryčius valgyti pietums. Jei pagardinsite kivių, bananų, apielsinų gabalėliais, bus bus dar skaniau ir sočiau. Rupi duona arba duoniukai, salotos lapas, gabalėlis parmezano ir duoniukas - idealus sumuštinis. Skanu, naudinga ir nekenkia figūrai.
Sausi pusryčiai perkami parduotuvėje jau nuvainikuoti, nes nors ant jų dėžutės puikuojasi lieknos moters torsas, jie pilni cukraus ir nei kiek nelieknina. Jeigu turima galvoje namuose pasigamintas miuslis, kaip čia, tada viskas tvarkoje. Valgykite pietums su jau minėtu kefyru, natūraliu jogurtu, šiek tiek vaisių, kodėl ne?
Medus - dar viena alternatyva šokoladiniams batonėliams. Beje, jei į medų įbersite razinų ir susuksite į salotos lapą, valgysite neįprastą, bet labai sveiką ir naudingą desertą. Medus stiprina imunitetą ir aktyvina protinių ląstelių veiklą.
Sakyčiau labai jau saldu ir razinos ir medus. Nemažai cukraus.
Jei suvalgius datulių, riešutų, medaus organizmas nepaliaujamai reikalauja šokolado, rinkitės kartųjį, aukščiausios rūšies šokoladą be riešutų ir kitų priedų. Tokiame šokolade mažai riebalų.
Taip, kartusis šokoladas iš ties labai naudingas ir sveikas. Jame taip pat yra žymiai mažiau cukraus nei pieniškame ar nekarčiajame šokolade. Kuo šokolade daugiau kakavos tuo jis turi mažiau cukraus ir angliavandenių.
Iš kietųjų sūrių parmezanas ne tik gardesnis, bet ir naudingesnis už savo giminaičius. 100 g parmezano maistinė verte galima sulyginti su 200 g kiaulienos. Jame taip apt daug kalcio, kuris dalyvauja daugelyje organizmo procesų. Pavyzdžiui, gerina atmintį.
Rinkdamiesi greitai pagaminamą košę, pirmenybę teikite vienai blogybei iš dviejų: ne greitai paruošiamiems makaronams, o greitai gaminamoms košėms. Jos gerina virškinimą. Rinkitės paprastas košes, kuriose kuo mažiau įvairių priedų.
Low carb mityboje košės gaminamos iš migdolų miltų, grietinėlės, sėklų, smart carb mityboje yra vartojamos ir avižos. Todėl čia galite rinktis ar norite vartoti angliavandeningas košes, ar norite pasigaminti mažai angliavandenių turinčią košę, nes žinau košės tikrai kartais labai norisi.
Komentarai
Rašyti komentarą