50 Shades ir ramunėlių arbata

Ir tos merginos už mūsų! Ilgai jos pozavo ir įvairiom pozom.

Nemeluosiu, kai žiūrėjau 50 Shades Darker, viduryje filmo užsimaniau ramunėlių arbatos. Dar pati sau neatsakiau į klausimą kas tai iššaukė. Ar tai, kad vairavau į kino teatrą 50 km ar tai, kad negavom bilietų ir turėjom dar palaukti. O gal skaitykime tarp eilučių, gal aš už švelnumą, iš serijos - 'no to spanking'?

Anyway, tas noras dar nepraėjęs nors filme buvom mėnesio pradžioje.

Taigi, kitą savaitgalį vaikštinėdama po prekybos centrą, aišku, akis užkliūna už Lipton ramunėlių arbatos. Ir, žinoma, tą pakelį griebiu nes noriu, kad jis būtų mano. Savininkiški jausmai. Pareinu namo užsiplikinu maišelį, bet nieko nepajuntu. Galvoju, gal dėl to, kad truputį sloguoju to ramunėlių kvapo nejaučiu ir viskas.

Praeitą savaitę atsiduriu Bergeno centre ir aišku nieko nelaukus traukiu į sveikuolių parduotuvę, nes ten jos geriausios ir jos ten yra, mat rajono žmonėms sveikata nė motais. It's only important to look good in the city, folks. Or to be healthy, so to say.

Pareinu ir užsiplikinu sveiko maisto parduotuvėje pirktas ekologiškas ramunėles. Ir pasklinda tas, tikrai tas kvapas. Tikros ramunėlės.

Tada galvoju reikia padaryti Lipton ir Kloster, tos iš sveikuolių parduotuvės ramunėlių arbatos, dvikovą. Sulyginti jas viena šalia kitos.
Ir iš tikro, Lipton ramunėlės neturi kvapo ir skonis jų kaip šieno. Kloster arbata tikra ir kvepia, ir skanauja ramunėlėmis.